Skiepai

Vakar susipykau su savo antrąja puse, kuri nenorėjo pripažinti, jog planuojat  mūsų vaikui kelionę šią vasarą į Azijos šalį, hepatito B vakcina yra būtina. Prieš metus apsilankiusi toje šalyje, mano antroji pusė tvirtino užsispyrusi, kad vakcinos reikalingos tik ten, kur siaučia choleros, maliarijos  ir panašios ligos.

Vienu metu net suabejojau, gal mano antroji pusė – kaip vilko pusė – įtakinga, stipri ir  teisi? Gal aš čia ne laiku ir ne vietoje sugalvojau tuo pinigus mėtyti į balą? Tada nubudo lietuviškas suvalkietiškas taupumas ir pradėjo taip pat mane auklėti: „Kiba pablūdai, neturi kur pinigų dėti? Kam dar tiems prisipampėliams farmacininkams turtus krausi? Geriau paprašysi, kad vaikelis kokių kiniškų telefonu, pvz.: iPhone 10 parvežtų?“

Bet šiandien, paskaičiusi, jog gegužės 19 – oji pasaulinė hepatitų diena, pagalvojau iš naujo. Daug tokių dienų yra kalendoriuje. Kažkada maniau, kad jos skirtos tiems, kurie pardavinėja vaistus ir vakcinas, serga patys arba serga jų artimieji. O tada atsiminiau, dviejų metų senumo istoriją, kai man tartimi žmonės supažindino su nauju žodžiu HEPATITAS (iki tol tik apie Begemotą, kuris bijojo skiepų, žinojau, ir dar pamenu, kaip jis sirgo gelta). Keista, bet  žmonės, kurie man pasakojo apie savo ligą, nieko neužsiminė apie skiepus nuo hepatito B. Jie nežinojo, jiems nesakė? O gal buvo gėda prisipažinti, kad nepasinaudojo proga, kol dar nesusirgo?

Taigi, šiandien nė kiek neabejoju -  savo vaiką tikrai skiepysiu nuo hepatito B (nepaisant to, kad jis pats bijoJ).

Tik  va čia man ir „pasistojo“  piestu klausimas – nejaugi kitos mamos ir tėčiai negirdėjo apie hepatitą B, nežino apie ligą, kuri gali sukelti vėžį? Kodėl jie kratosi skiepų, kurie gali apsaugoti nuo infekcinių ligų,  tame tarpe ir skiepų nuo hepatito B.  Juk esame išsilavinę, apsiskaitę, apsišvietę, o skiepų pripažinti nenorime?

Dėmesio – skelbiu naują sąmokslo  teoriją. Antivakcininius judėjimus paskatino ne šiaip kentimas sužinoti teisybę ir tiesą apie skiepus. Šitą isteriją, nukreiptą prieš mokslo pažangą, galimybę išsaugoti milijonus gyvybių, išrado socialinės inžinerijos šalininkai, kad išvalytų mūsų visuomenę nuo neišmanėlių, negabių ir visokių kitokių elementų, kurie gyvena pagal principą „žiūri į knygą ir mato špygą“.

Nesuprantate, ką noriu pasakyti? Paaiškinti?  Gerai…

Ar jūs  suprantate, ką užrašiau žemiau:

„ Virusinis hepatitas B (VHB) – virusinė infekcija, kuri pažeidžia kepenis ir gali sukelti ūminį ar lėtinį kepenų uždegimą. Ligai progresuojant vystosi kepenų cirozė ir / ar kepenų vėžys. Kasmet pasaulyje nuo šios infekcijos ir jos pasekmių miršta ~ 1 mln. žmonių. Skiepijantis hepatito B vakcina galima apsisaugoti nuo šio pavojingo susirgimo ir grėsmingų jo komplikacijų.“

Na, dar neaišku?  Skaitykite toliau:

„Užkratas slypi kasdienėje aplinkoje. Užsikrėsti galima nesteriliais instrumentais atliekant medicinines ar buitines procedūras, kurių metu pažeidžiama oda ar gleivinės (pvz.: darant tatuiruotes, veriant auskarus, leidžiant vaistus, naudojantis manikiūriniais reikmenimis ir kt.). Šių rizikų išvengti padės  hepatito b vakcina“.

Akivaizdu, kad virusinio hepatito B pasekmės gali būti sunkios. Ir tik visiškas neišmanėlis gali neigti skiepus nuo hepatito B, kuri yra viena svarbiausių priemonių, kurie padės apsisaugoti.

Jei jūs esate tokie neišmanėliai, kad net ir susipažinę su informacija apie šią ligą, drįstate neigti skiepus nuo hepatito, reiškia jūs neturite savisaugos instinkto ir statote savo ir savo artimųjų gyvybę į pavojų. Tai tas pats, jei išeitumėte į autostradą pilni įsitikinimo, kad automobilis, atlekiantis į jus 130 km/h greičiu, jūsų išvengs ir nepertrenks.

Tuo tarpu kiti, kurie tiki skiepais, turi stiprų savisaugos instinktą ir rūpinasi savo ir savo palikuonių išlikimu. Jie netik skaito, bet ir supranta, ką skaito. Taigi, jie turi daugiau šansų išlikti gyvi. O taip pat ir pažinti ateities civilizacijos laimėjimus.

Ratas užsidaro -  saugantys save, saugo kitus, reiškia nusipelnė gyventi ilgai.

Aną savaitę radau keistą konkursą. Už tai, kad surasime klaidą parodos „Kai virusai užpuola pasakas“ plakate, buvo žadamas prizas. Ne ne, tai ne skiepai vaikams. Bet įdomiausia, kad tik tada ir sužinojau apie ligą, apie kurią nieko nežinojau.

Pasirodo, gydytojai tvirtina, kad iš anksto labai sunku numatyti, kokia ligos forma ir kaip sunkiai serga vaikas. Tačiau jie teigia, kad sunkiausiai serga vaikai. Labai apsidžiaugiau, kad nuo tos paslaptingos ligos – pneumokokinės infekcijos – yra skiepai vaikams (ir tegu amsi visokie ten isterikai – aš jais tikiu).

Pneumokokinė infekcija – tai ligos, sukeltos bakterijų, vadinamų pneumokokais. Dažniausiai tai yra ausų uždegimai, pūlingos slogos, sinusitai, plaučių uždegimai. Jei turite vaikų, jau – žinote, kaip skauda širdį, kai serga vaikas. Jis kankinasi, jam skauda, būna negera nuo „paprasto“ viruso. O čia skausmingieji uždegimai.

Vienas vaikutis gali susirgti tik pūlinga sloga, o kitam ta pati bakterija gali sukelti sunkų pūlingą meningitą – galvos smegenų dangalų uždegimą. Tikriausia į tai ramiai negali reaguoti normalūs tėvai.

Todėl esu įsitikinusi, jog skiepai vaikams nuo šios baisios infekcijos yra tikrai efektyvi apsaugos priemonė nuo šios ligos.  Galbūt galima galvoti, kad vaikai neturi tiek daug galimybių užsikrėsti, nes jų aplinkoje nėra tiek daug svetimų žmonių. Tačiau mūsų gyvenimas labai keičiasi ir su vaikais vykstama net į tolimiausias keliones. O jau tada susitinkame su draugėmis, kartu su tokiais žmonėmis laukiame poliklinikoje prie gydytojos kabineto, arba stovime eilėje maximose.  Juk šiomis bakterijomis (pneumokokais) galima užsikrėsti oro – lašeliniu keliu nuo kitų žmonių, kurie nebūtinai turi sirgti, o gali būti tik bakterijų nešiotojai.  O juk nešiotojai gali būti ir  mūsų vaikų seneliai. Juk nepatikrinsime, ar ne?

Manau, kad skiepai vaikams ar netgi seneliams apsaugotų nuo ligos. Mūsų gydytoja tikino, kad skiepų efektyvumas yra įrodytas tyrimais, tik reikia nepamiršti, kad šis skiepas neapsaugo nuo virusų sukeltų slogų, gerkles uždegimų, kosulio.

Dažniausiai serga maži vaikai iki 2 metukų ir kiek mažiau – iki 5 metukų amžiaus, todėl skiepyti reikia pirmiausiai juos. O šiek tiek plačiau galite pasiskaityti dar ir čia – “Pneumokokinė infekcija – dažniausia vaikų mirties priežastis“.

Kartais negali atsistebėti, ką mamos ir tėčiai postringauja apie skiepus. Vieni jų kategoriškai nusistatę prieš ir nepaliaujamai apie tai kalba bet kokiomis progomis. Kiti turi neutralią nuomonę, tačiau, laimei, nemažai yra ir tokių, kurie tiki mokslo pažanga ir skiepus laiko viena veiksmingiausių priemonių nuo užkrečiamųjų ligų. Skaitykite apie visas vakcinas.

Viena tėra aišku:  visi tėvai nori, kad vaikai būtų sveiki ir nesirgtų. Tačiau geri norai dar ne viskas – kartais liga atklysta ir neprašyta. Rotavirusinė infekcija – ne išimtis.

Kad rotavirusinė infekcija – bjauri liga, gali patvirtinti ne viena šeima, kurios vaikučiai sirgo. Dažniausiai šia infekcija suserga 6 mėnesių ‒ 2 metų vaikai, kurie dar neturi higieninių įgūdžių ir infekcija užsikrečia per nešvarias rankas ar liesdami nešvarius daiktus. Šios ligos požymiai kartais būna nežymūs ir netgi ne visada teisingai diagnozuojami gydytojo. Pagrindiniai simptomai, leidžiantys atpažinti rotavirusinę infekciją, yra šie: karščiavimas, vėmimas, pilvo pūtimas ar skaudėjimas, gausus viduriavimas (iki 20 kartų per parą, dėl ko organizmas netenka daug skysčių ir sutrinka vandens mikroelementų pusiausvyra). Beje, rotavirusinės infekcijos virusas-sukėlėjas aplinkoje gali būti aptinkamas net iki 10 dienų.

Vakcina nuo rotaviruso apsaugos nuo sunkių kompikacijų

Be abejonės, saugantis nuo rotaviruso, ypatingą reikšmę turi šeimos higienos įpročiai: reguliarus rankų plovimas, paprastos higienos laikymasis, tačiau vien tik natūraliomis priemonėmis šios kūdikius ir mažus vaikus sekinančios ligos išvengti nepavyks.  Natūraliai persirgus rotavirusine infekcija, imunitetas yra trumpalaikis ir trunka iki pusmečio. Be to, susirgus infekcijos sunkia forma ilgam sutrikdoma organizmo virškinimo funkcija, kas sudaro sąlygas sirgti ir kitomis ligomis.

Norint išvengti ligos ir ypač jos komplikacijų, veiksminga  apsaugos priemonė yra rotaviruso vakcina. Todėl mamos turėtų žinoti, kad skiepai – veiksminga priemonė, ne tik padedanti apsaugoti mažylį nuo rotavirusinės infekcijos pavojų, bet ir visą šeimą nuo didelio streso ir papildomų rūpesčių.

Taigi vakcina nuo rotaviruso padeda apsisaugoti nuo sunkių infekcijos formų, kurioms dažnai būtinas intensyvus gydymas. Tokiu būdu išvengiama ir gyvybei grėsmę keliančios dehidratacijos. Ji gali išsivystyti labai greitai: dažnai net pasiekus gydymo įstaigą būna nelengva atstatyti nualinto organizmo skysčių balansą.

Svarbu atminti, kad skiepijimui naudojamos geriamosios rotaviruso vakcinos. Kadangi infekcija pavojingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams, rekomenduojama anksti pradėti vakcinaciją. Pirmąja rotaviruso vakcinos doze galima skiepyti kūdikius jau nuo 6 savaičių amžiaus.

Pasaulyje nuolat vykdomi tyrimai ir sukuriamos naujos vakcinos, todėl ligų, nuo kurių galima pasiskiepyti, sąrašas vis papildomas. Šiuo metu pagrindiniai tyrimai atliekami siekiant sukurti vakcinas nuo ŽIV, maliarijos ir kitų sunkių bei pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Lietuvoje vaikai nemokamai skiepijami nuo:

- B tipo Haemophilus influenzae infekcijos;
- Difterijos;
- Epideminio parotito;
- Hepatito B;
- Kokliušo;
- Poliomelito;
- Raudonukės.
- Stabligės;
- Tymų;
- Tuberkuliozės.

Papildomai siūloma skiepytis nuo: Continue reading →

Skiepų arba skiepijimų kalendorius yra dokumentas, kuriame nurodyta, kokio amžiaus vaiką reikia skiepyti viena ar kita vakcina. Skiepų kalendorius rengiamas atsižvelgiant į ligų grėsmę konkrečioje šalyje, valstybės finansines galimybes, visuomenėje vyraujančias tradicijas ir daugelį kitų aplinkybių.

Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius patvirtintas 2007 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius

1. Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HB – hepatito B vakcina, DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina, Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina, MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.

2.  HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.

3.  12 metų amžiaus vaikai HB vakcina skiepijami 3 dozėmis pagal schemą: HB1; po 1 mėnesio – HB2; po 6 mėnesių – HB3. 12 metų vaikams HB** vakcina skiriama, jei jie neskiepyti kūdikystėje. MMR vakcina skiriama su pirmąja HB vakcinos doze.

4.  12 metų vaikams MMR*** skiriama, jei jie neskiepyti 6–7 metų amžiuje.

5. Skiepijimai atliekami pagal vaisto charakteristikos santrauką.

6. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a).

Nors šiuolaikinės, mokslu grindžiamos vakcinacijos era prasidėjo aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje, bandymų skiepyti žmones būta gerokai anksčiau. Senovės indai mėgino sužadinti organizmo imunitetą gerdami gyvačių nuodus, o pirmosios skiepijimo tradicijos galėjo susiformuoti Kinijoje, kur jau dešimtajame amžiuje pateikiamos rašytinės žinios apie skiepus nuo raupų.

Terminą „vakcinavimas“ pirmasis panaudojo anglų mokslininkas Edwardas Jenneris, kuris 1796 m., pirmą kartą įskiepijo karvių raupų pūslelės turinį žmogui. Paaiškėjo, kad nedidelė karvių raupų viruso dozė žmogui galėjo suteikti imunitetą nuo raupų − pavojingų ir užkrečiamos ligos. Su šiais eksperimentais susijusi ir žodžio „vakcinavimas“ kilmė – „vacca“ lotyniškai reiškia karvę.

E. Jennerio pasiūlytu būdu Lietuvoje pradėta skiepyti 1801 m. Paskutinis susirgimas raupais Lietuvoje registruotas 1936 m. E. Jennerio idėjas bei metodus toliau plėtojo prancūzų mokslininkas Louis Pasteuras, pasiūlęs panašiu būdu skiepyti nuo juodligės ir pasiutligės.

Šiuo metu vakcinos pasitelkiamos kovai su daugeliu įvairių ligų. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, minėti raupai, skiepų pagalba buvo visiškai išnaikintos. Pasaulio sveikatos organizacija 1988 m. iškėlė tikslą iki 2000 m. įveikti poliomielitą. Nors kol kas to dar nepavyko padaryti, teigiama iki visiško šiol ligos išnykimo trūksta labai nedaug. Panašus likimas laukia ir tymų – sergamumas jais gerokai sumažėjo, kai 1963 m. buvo išrasta vakcina nuo šios ligos. Continue reading →

Vakcina yra sudėtinis preparatas. Bene svarbiausia jo dalis − vadinamieji antigenai. Tai susilpninti arba negyvi mikroorganizmai – bakterijos ar virusai – arba jų dalys. Įskiepijus vakciną ir suleidus antigenų organizmui, yra sužadinamas jo imunitetas.

Imunitetas yra organizmo gynybinė sistema. Į organizmą patekus pavojingiems virusams ar bakterijoms, mūsų imuninė sistema juos atpažįsta kaip svetimkūnius ir ima su jais kovoti. Labai svarbu, kad imuninės sistemos ląstelės įsimena šiuos įsibrovėlius, tad tos pačios rūšies virusams ar bakterijoms vėl mėginant įsiveržti į organizmą, jis jau sugeba greitai reaguoti ir apsisaugoti nuo ligos.

Aišku, pirmiausia organizmui tenka infekciją įveikti. Kol tai vyksta, patiriame nemalonius simptomus bei susiduriame su komplikacijų grėsme. Skiepai leidžia to išvengti: imuninė sistema tarsi yra „supažindinama“ su ligos sukėlėjais ir gali iš anksto pasiruošti juos įveikti. Kadangi skiepijant šie sukėlėjai į organizmą patenka gerokai susilpninti, imuninės sistemos „pažintis“ su jais būna gerokai lengvesnė. Continue reading →

Skiepijimas – tai būdas apsaugoti organizmą nuo pavojingų užkrečiamų ligų. Tam pasitelkiami specialūs preparatai, vadinami vakcinomis. Įskiepijant vakciną siekiama, kad organizmas taptų atsparus konkrečiai ligai, t.y. įgytų imunitetą. Vakcina gali užkirsti kelią ligai arba sumažinti jos poveikį.

Laikoma, kad skiepai yra viena efektyviausių priemonių kovojant su infekcinėmis ligomis. Viena vertus, skiepijimas paprastai atsieina gerokai pigiau nei ligos gydymas. Antra vertus, vakcina suteikia tiesioginę apsaugą pasiskiepijusiam žmogui ir padeda išvengti žalingo ligos poveikio bei galimų komplikacijų. Trečia vertus, vakcina padeda apsaugoti aplinkinius – pasiskiepijusiojo šeimos narius, visuomenę ir užkirsti kelią ligos plitimui.

Yra sukaupta nemažai įrodymų, liudijančių daugelio vakcinų – gripo, vėjaraupių, žmogaus papilomos viruso ir kitų – efektyvumą. Taigi nuo įvairių infekcinių ligų žmonės skiepijami visame pasaulyje. Daugelyje šalių taikomos vakcinavimo programos − atsižvelgiant į toje šalyje gresiančias ligas, gyventojai paprastai dar vaikystėje yra planingai skiepijami. Kai kuriais atvejais vakcinavimas būna privalomas – pavyzdžiui, JAV reikalaujama, kad bendraisiais skiepais būtų paskiepyti vaikai, kuriuos ketinama leisti į valstybinę mokyklą.

Besivystančios ir mažiau pasiturinčios šalys neretai stokoja išteklių visiems gyventojams paskiepyti. Tokiose valstybėse gyventojų sergamumas ir mirštamumas dažnai būna didesnis. Labiau pasiturinčios šalys taiko platesnes skiepijimo programas ir remia vakcinas tam tikroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms. Toks skiepijimas leidžia dar efektyviau saugoti visuomenės sveikatą.